kvarmas

×kvar̃mas sm. (2) 1. žr. kvarma 1: Plytų kvar̃mas KII371. Kvar̃mas liktims lieti KII27. Kėžų (sūrių) kvar̃mas KI678. Jis padarė kvar̃mą arkliui nulieti KI9. Kvar̃mų darytojis KI452. Kvar̃mų pjaustytojis KI452. Tura jau ir kvarmus pasidirbęs, dabar ims piningus dirbti Prk. Jis kaip švinas gal į kožną kvarmą įspaudžiamas būti Kel1881,51. 2. formatas: Tos knygos mažo kvar̃mo KI452.